urėdas

urėdas
urė̃das (brus. ўpaд) sm. (2) Š, Rtr, , NdŽ, FrnW, , ùrėdas (1) K.Būg; Q24, H, H154, R, , MP63, ūrė̃das (2) KBII60, NdŽ, 1. Sut, Kos57, O, M, L, K.Būg, Rtr, , Plt, Pl, Skp istor. dvaro ūkio tvarkytojas, prievaizdas: Jis iš vaikio į urėdùs pavirto, patapo J. Urėdo rūbai B79. Urėdo, urėdiški darbai R18, 24. Senis ùrėdu buvo Švnč. Vinkrus urėdas S.Dauk. Nuo aušros ligi sutemos urėdas užsigulęs skatina darbuotis Žem. Anys raiti jodinėdavo, šitie urė̃dai Rk. Kad yra geras metas, ir urė̃das yra geras Grg. Eita apveizėti gyvolių kamisorius, urė̃das, tijūnas PP13. Už urėdą tarnaudamas atmena, kaip vienoje grūvančioje grinčioje tos pilies po balkiu tapė rasta užmūryta skrynutė A1884,409. Du broleliu kuniguos, du broleliu urė̃duos, o aš penkta seserėlė lanko[je] šienelį grėbiau JD122. Ateina urėdas ir paskui tijūnas, – Dominyko nabagėlio dreba visas kūnas A.Strazd. Pikti ponai ir urėdai neduoda man pailsėti LB61(Grl). Tijūnas – perkūnas, urėdas – šėtonas, ir patsai ponulis tas pats velnias NS1375(Ppl). ^ Motriška gaspadorium – velnias urėdu LTsV82(Krtn). Melninko kiaulė, kunigo gaspadinė, urėdo arklys bado nedatiria LKXIX237. 2. L, Rtr, NdŽ, LTEXI570 istor. aukštas Lietuvos didžiojo kunigaikščio ar bažnyčios pareigūnas: Urėdas vieną sritį Lietuvos pasviečio rėdijo S.Dauk. Jo (totorių chano) buveinę užėmė ir tenai savo urėdus įdėjo S.Dauk. Urėdas Kulmijos, surinkęs savo kareivius, traukė pryš MitIII296(S.Dauk). 3. Š, NdŽ aukštas miškų administracijos pareigūnas: Matai, trys urė̃dai ant miškų buvo . Jis buvęs miškų ùrėdas Kpč. 4. PK199, MP66, N, VoK118, VoL97, L, Rtr, tarnyba, vieta, pareigos: Apie įstatymus urėdo alba gyvenimo 29. Įstatyti urėdana B79. Iš urėdo išmesti, iškelti B80. Iš urė̃do išstatyti K. Vienintelis urėdas, kuris atsirado prie Gedimino kiemo, buvo vaito urėdas A.Janul. Jis iš savo ūrė̃do išstojo KI4. Įsikišu į svetimą urėdą, į kitą pavadinimą, slūžbą, darbus R18, 23. Respublikonai turės nuo visų urėdų pasitraukti . Bene tik mūsų kunigu du bus … su kunigų urėdo rūbais BsV157-158. Jonas pardavinėjo vyskupystės ir bažnytinius urėdus daugiausiai piningų siūlantiems prš. Urėdas svietiškasis tenepramanai naujų pastatymų bažnyčioje MT434. Urėdas, kursai dvasią duost, turėjo šviesybės skaistumą turėti VlnE104. Ragink juos, kad būtų paduotėjas (pavaldus) urėdamus ir galybėmus, kad būtų jiems klaužadūs Ch1PvTit3,1. Milą su keliais kitais į kunigystės urėdą įšventino Ns1832,4. Kas tur urėdą, tada tepriveizd urėdą Vln25. Urė̃dai žmogų apjakina, kaip Dovydas sako DP484. Ir patis Christus brolį, įžengiantį urė̃dop bažnyčios, aprašyt įsako DP284. Urė̃das kunigiškas ižplėštas, ižgėdintas DP27. Bet tokių pilotų ar ne pilni yra dvarai, sūdai ir urė̃dai DP171. Žmogus Dievo pavadintas yra kits ant to urėdo, kits ant kito BPII276. Bet tas, jog atliekt and amžių, turi be galo kunigiškį urėdą Ch1PvŽ7,24. Sakymo urėdas R281, 376. 5. NdŽ, VoK118 kas privalu atlikti, priedermė, pareiga: Urėdas tėvų prieš sūnus 35. Kunigų yra urėdas žmones mokyti 11. Urėdas senų vyrų ir jaunikaičių 37. Urėdas visokių viešpatų, alba ponų, prieš tarnus 36. Bet sunkiausias bus ant mūsų šatonas, kurio tai yra tikrasis urė̃das raišyt mus DP15. Ir visi stotkai (tabernakulo) visokiam urėdui BB2Moz27,19.reikalavimas, tvarka, įsakymas: Atneštas est mumus vaikelis, … idant … pagalei urėdą ir įstatymą Jėzaus Christaus apchrikštytas būtų 95. Girdim ir išmanom bažnyčios urėdą, paties Pono Dievo iš senų dienų pramantytą daiktą santį BPII46. Išpildė tie (mokytiniai) urėdą ištikimųjų legotų ir pasiuntinių DP18. 6. prk. ant krūtinės nešiojamas vyresnybės ar tarnybos ženklas: Ir nešiotų urėdą vaikų Izrael ant savo širdies po akim Pono visadai BB2Moz28,30. Karalėliumi jį (karaliaus sūnų) vadino, jog buvo arba iž giminės karalių, arba kokį urė̃dą karaliaus arba ciecoriaus nešiojo ant savęs DP355.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • urėdas — urė̃das dkt. Generãlinis miškų̃ urė̃das …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • tijūnas — tijū̃nas (brus. цiвyн<germ. islandų thjonn) sm. (2) J, tijūnas (1) 1. Q565, SD400, CI81, Sut, I, N, BS145, [K], M, J, Rtr, DŽ, NdŽ, FrnW, K istor. tarnas; prižiūrėtojas: Tada regėjo Jozefas juos ir Benjamin bylojo savam tijūnui: – Parvesk šius …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • Taiwan High Speed Rail — Infobox rail railroad name = Taiwan High Speed Rail logo filename = THSR.svg logo size = system map caption = marks = THSR locale = Taiwan proper start year = 1998 end year = present predecessor line = successor line = gauge = RailGauge|ussg… …   Wikipedia

  • Erdbebenfrühwarnung — Unter Erdbebenfrühwarnung (jap. 緊急地震速報, kinkyū jishin sokuhō) versteht man ein in Japan verwendetes System der Japan Meteorological Agency (JMA), das unmittelbar nach dem Auftreten signifikanter Erdstöße in seismisch aktiven Zonen betroffene… …   Deutsch Wikipedia

  • apskirti — 1 apskìrti, àpskiria, apskyrė tr. Rtr 1. liepti, pavesti ką daryti: Apskyrė man įstato mokslą, bet aš su visu kitokį turėjau savo pastatymą I. Kunigų yra urėdas žmones mokyti, bo ant to visi yra apskirti Mž11. 2. N, Š išrinkti (balsuojant ar… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apveizėti — 1. M, NdŽ, Vkš, Rsn žr. apveizdėti 1: Važiuosu numie apveizėti, kaip čia kas yra Gršl. Apveizėjo drabužius, iščiupinėjo muno viską Vvr. Anie apveizėjo tus kiaušius, suskaitė Jdr. Apveizu visus pašalius – nebėr muno senio Tl. Apveizėsiu visur,… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apšidijimas — ×apšìdijimas sm. (1) → apšidyti 2: Pagrįžęs [urėdas] mergai uždrožė kelius kartus par nugarą ažu apšidijimą BsPII201(Jž). šidijimas; apšidijimas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • artiteliai — adv. labai arti: Tik urėdas šakt – ir prisėdo artiteliai, greta Žem …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atgręžti — 1 atgrę̃žti, ia (àtgręžia), àtgręžė tr. 1. atsukti, atkreipti: Atgrę̃žk antrą galą rąsto J. Vežimą atgręžė nuo sienos rš. Jis man atgrę̃žia nugarą Slm. Ji atàgręžė galvą ir pasižiūrėjo Slm. Į tą kraštą reik mums atgręžti akis rš. Eik, atgrę̃žk …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atitiesti — atitiẽsti, ia (atìtiesia), atìtiesė NdŽ, attiẽsti K; H157, R, MŽ, Sut, N, atatiẽsti Š 1. tr. Q48, H157 R, MŽ, Sut, N, K, M, LL181, Š, Rtr, BŽ83, NdŽ, KŽ padaryti tiesų, ištiesinti ką nelygų, kreivą, sulenktą, išlyginti: Attiestas Q45.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”